Neigiamas testavimas programinės įrangos testavimo srityje – tai metodas, kuriuo tikrinama, kaip jūsų programa reaguoja į netikėtą elgesį arba negaliojančius duomenis. Šio tipo testavimas gali padėti kokybės užtikrinimo komandoms pagerinti programinės įrangos patikimumą ir stabilumą, nes padeda išaiškinti išimtis, kurios sukelia užstrigimą, gedimus ar kitas nepageidaujamas pasekmes.
Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra neigiamas programinės įrangos testavimas, kodėl jis yra svarbus, ir aptarsime keletą skirtingų metodų, būdų ir įrankių, kuriuos galima naudoti taikant šį metodą.
Kas yra neigiamas programinės įrangos testavimas?
Neigiamas testavimas – tai programinės įrangos testavimo metodas, kurio metu sistemai tyčia pateikiami negaliojantys įvesties duomenys arba netikėti duomenys, kad būtų galima patikrinti, kaip ji susidoros su šiais scenarijais. Šis metodas taip pat vadinamas gedimų testavimu arba klaidų kelio testavimu, kai imituojami įvairūs realūs scenarijai, su kuriais susidurs jūsų programa, pavyzdžiui, kai naudotojai įveda neteisingas datas ar simbolius arba tam tikromis funkcijomis naudojasi taip, kaip niekada nesate numatę.
Daugelyje testavimo tipų programai testuoti naudojami galiojantys duomenys. Tačiau atliekant neigiamą testavimą laikomasi kitokio požiūrio – testuojama už įprastų įvesties duomenų ribų ir tikrinama, kaip programa elgiasi su išimtimis.
Svarbu patikrinti, ar jūsų programa veikia taip, kaip numatyta. Kita vertus, labai svarbu suprasti, kas nutinka, kai naudotojai nesilaiko nuostatų, ypač jei dėl tokių neplanuotų naudojimo atvejų įvyksta avarijos, užšąla ar atsiranda kitų defektų.
Skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo testavimo
programinės įrangos testavimas
Kaip jau minėjome, neigiamam testavimui naudojami netikėti arba negaliojantys duomenys, kad būtų patikrinta sistemos elgsena. Priešingai, atliekant teigiamą testavimą naudojami tikėtini arba galiojantys duomenys, kad būtų patikrinta, ar sistema veikia taip, kaip tikimasi.
Kitaip tariant:
- Teigiamas testavimas padeda suprasti, ar jūsų programa veikia taip, kaip planuota.
- Neigiamu testavimu nustatoma, ar jūsų programa gali susidoroti su netikėtais įvykiais.
Jei norite kruopščiai išbandyti savo programą, programinės įrangos testavime reikia ir teigiamo, ir neigiamo testavimo.
Kodėl neigiamas programinės įrangos testavimas yra gyvybiškai svarbus?
Kūrėjai, kurdami programinę įrangą, turi aiškią idėją, kaip tikisi, kad naudotojas ja naudosis. Tačiau naudotojai ne visada laikosi taisyklių. Dažnai jie bando spustelėti neegzistuojančius mygtukus, įvesti raides į skaičių laukus arba įvesti duomenis, kurių tiesiog nesitikite.
Neigiamo testavimo tikslas – atsižvelgti į šiuos kraštinius atvejus, kurių negalima nustatyti taikant teigiamo testavimo metodus, pvz.
vieneto
,
sistemos
ar
integracijos testavimas
. Norint sugalvoti, kaip į sistemą mesti netikėtumus, reikia netradicinio mąstymo. Tačiau galutinis rezultatas – stabilesnė ir patikimesnė programa.
Koks yra neigiamo testavimo tikslas
programinės įrangos testavimo srityje?
Neigiamo testavimo tikslai yra panašūs į kitų programinės įrangos testavimo tipų tikslus. Būtent, kad būtų atskleistos programos klaidos, defektai ir pažeidžiamumai. Tačiau jis atlieka ypatingą vaidmenį ieškant defektų, kurių negalima nustatyti naudojant galiojančius duomenis. Štai keletas priežasčių, kodėl verta taikyti neigiamo testavimo metodą.
1. Defektų atskleidimas
Pagrindinis neigiamo testavimo tikslas programinės įrangos testavime – atskleisti defektus, atsiradusius dėl neteisingų duomenų ar netikėtų įvesties duomenų. Tai leidžia testuotojams aktyviau aptikti klaidas ir užtikrinti, kad programinė įranga atitiktų lūkesčius.
2. Saugumas
Netikėtos įvestys arba negaliojantys duomenys gali atskleisti saugumo spragas. Testuojant ir sprendžiant šiuos kraštinius atvejus, programa tampa saugesnė ir patikimesnė, nes sumažėja kenkėjiškų atakų, įskiepijimo klaidų ar neleistinos prieigos bandymų galimybė.
3. Klaidų tvarkymas
Neigiamas testavimas naudingas norint patvirtinti klaidų tvarkymą. Reikia ne tik užtikrinti, kad sistema išliktų stabili, kai susiduriama su netikėtais įvesties duomenimis, bet ir tai, kaip ji reaguoja į šiuos įvykius, pavyzdžiui, pateikia klaidų pranešimus, kad galutinis naudotojas žinotų, jog duomenys negalioja.
4. Testų aprėpties gerinimas
Pozityvusis ir negatyvusis testavimas programinės įrangos testavime labai vienas kitą papildo. Jie abu apima skirtingus duomenų įvedimo elementus, o tai reiškia, kad jūsų testavimas bus išsamesnis.
5. Geresnė naudotojo patirtis
Neigiamas testavimas padeda nustatyti klaidų pranešimų, gedimų ir kitų netikėtų elgsenų, galinčių neigiamai paveikti naudotojo patirtį, šaltinius.
Skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo
testavimas programinės įrangos inžinerijoje
Kaip jau minėjome, atliekant neigiamą testavimą siunčiami netikėti arba negaliojantys duomenys, kad būtų patikrinta sistemos elgsena. Kita vertus, atliekant teigiamą testavimą siunčiami tikėtini arba galiojantys duomenys, kad būtų patikrinta, ar sistema veikia taip, kaip tikimasi.
Skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo testavimo yra toks:
1. Tikslai:
Teigiamu testavimu tikrinama, ar programinė įranga veikia taip, kaip numatyta; neigiamu testavimu siekiama išsiaiškinti, kas atsitinka nenumatytais atvejais.
2. Duomenys:
Teigiamam testavimui naudojami galiojantys duomenys, o neigiamam testavimui – negaliojantys įvesties duomenys, ekstremalios vertės ir netikėti formatai.
3. Dėmesys:
Teigiamas testavimas orientuotas į sėkmingus scenarijus, o neigiamas testavimas labiau susijęs su nesėkmingais scenarijais.
Įvairūs neigiamo testavimo tipai
Neigiamas testavimas – tai sąvoka, apimanti kelis skirtingus taikomosios programos kokybės ir vientisumo patvirtinimo būdus. Štai septyni neigiamo testavimo tipai, kuriuos turite žinoti.
#1. Ribinių verčių testavimas
Ribinių verčių testavimu siekiama patikrinti programinę įrangą su įvestimis, esančiomis įvesties diapazono ribose arba kraštuose. Ji tikrina didžiausias ir mažiausias tikėtinas vertes, bet taip pat tikrina ir didesnes už šias įvestis.
Pavyzdys: Į įvesties lauką galima įrašyti skaičius nuo 1 iki 9. Atliekant ribinės vertės testą bus įvesta ir 1, ir 9, bet taip pat bus testuojami 0 ir 10.
#2. Įvesties vertės testavimas
Testuojant įvesties vertę nustatoma, kaip sistema reaguos į netikėtus arba negaliojančius įvesties duomenis. Bus tikrinami šie įvesties duomenys:
- Neteisingi duomenų tipai
- Vertės, kurių diapazonas viršija normą
- Specialieji ženklai
- Tušti laukai.
Pavyzdys: Pavyzdys: įvesties laukelyje reikia įvesti tik skaičių, todėl testo metu bus įvesta raidė ir pažiūrėta, kaip sistema reaguos.
#3. Apkrovos testavimas
Apkrovos testavimas
padeda testuotojams įvertinti, kaip sistema reaguos esant dideliam stresui ar apkrovai, pvz., dideliems duomenų rinkiniams ar dideliam duomenų srautui.
Testavimo automatizavimo įrankiai
gali imituoti šias ekstremalias sąlygas, kad suprastumėte, kaip sistema reaguoja į sunkumus.
Pavyzdys: Pavyzdys: Testuotojas imituos tūkstančius vienu metu prie interneto svetainės prisijungusių naudotojų.
#4. Išimčių testavimas
Atliekant tokio tipo bandymus tiriama, kaip sistema reaguos į išskirtinius įvykius ar klaidas. Kai kurie iš šių testų
- Sistemos gedimų imitavimas
- Tinklo gedimai
- Duomenų bazės klaidos
- Diskinės vietos problemos
- Trūkstami failai.
Pavyzdys: Pavyzdys: Testu gali būti tiriama, kas atsitinka, kai naudotojas parsisiunčia failą iš programos ir nutrūksta interneto ryšys.
#5. Saugumo testavimas
Atliekant saugumo testavimą taikomas neigiamo testavimo metodas, kuriuo siekiama išryškinti ir suprasti programinės įrangos pažeidžiamumą, kurį gali atskleisti negaliojantys ar netikėti įvesties duomenys. Taikant šį metodą tikrinamos įprastos atakos, pvz:
- SQL injekcija
- Kryžminis svetainės skriptų kūrimas (XSS)
- Buferio perpildymai.
Pavyzdys: Pavyzdys: atliekant saugumo testą į naudotojo įvesties lauką gali būti bandoma įterpti kenkėjišką kodą.
#6. Vartotojo sąsajos testavimas
Atliekant tokio pobūdžio bandymus daugiausia dėmesio skiriama klaidoms, kurios atsiranda naudotojui sąveikaujant su programine įranga. Bus bandoma nustatyti šiuos dalykus:
- Netikėti atsakymai į naudotojo sąveikas
- Neteisingi klaidų pranešimai
- Navigacijos problemos
Pavyzdys: Pavyzdys: Testu bus tiriama, kas atsitinka, kai tam tikri veiksmai atliekami ne iš eilės.
#7. Duomenų vientisumo testavimas
Duomenų vientisumo testavimas užtikrina, kad duomenys būtų tikslūs ir nuoseklūs atliekant įvairias taikomosios programos operacijas. Kai kurie iš testuojamų dalykų yra šie:
- Galimi duomenų pažeidimai
- Duomenų praradimo scenarijai
- Netyčiniai duomenų pakeitimai
Pavyzdys: Pavyzdys: Testu bus tikrinama, ar duomenys po perdavimo išlieka tokie patys.
Kaip matote, yra daug skirtingų neigiamo testavimo metodų. Visiems šiems bandymams būdinga tai, kad juose naudojamos netikėtos įvestys arba negaliojantys duomenys, siekiant patikrinti, kaip programa veikia netipinėmis sąlygomis.
Neigiamo testavimo privalumai
Neigiamas testavimas – tai supratimas, kaip jūsų programa veikia iškilus netikėtoms situacijoms. Štai keletas pagrindinių šio metodo privalumų.
- Ji padeda suprasti, kokį poveikį jūsų programai turės netikėtos įvestys arba neteisingi duomenys. Ar jis sugrius? Išspausdinti netikslų klaidos pranešimą?
- Neigiamas testavimas yra atsakingo kokybės užtikrinimo metodo dalis, nes juo siekiama nustatyti sistemos trūkumus.
- Atliekant neigiamą testavimą išbandoma programinė įranga, tikrinant, kaip ji reaguoja į nenumatytus arba nenumatytus scenarijus, su kuriais ji susidurs gamtoje.
- Neigiamas testavimas yra esminė išsamaus požiūrio į saugumą dalis, nes jis atskleidžia galimus atakų vektorius, kuriais gali pasinaudoti kibernetiniai įsilaužėliai.
Neigiamo testavimo trūkumai
Neigiamas testavimas turi daug privalumų, tačiau turi ir tam tikrų trūkumų, kuriuos reikia įveikti.
- Išsamiam neigiamam testavimui gali prireikti papildomos techninės ir programinės įrangos, o tai gali padidinti testavimo išlaidas. Komandoms, turinčioms ribotą biudžetą, tai gali būti nepalanku.
- Neigiamasis testavimas gali užtrukti gana ilgai, nes reikia sukurti daugybę testavimo atvejų, kad būtų aprėpti įvairūs įvesties variantai, su kuriais programinė įranga susidurs gamyboje.
- Netikėtų situacijų, kurias galima aprėpti neigiamais testais, skaičius yra ribotas. Iš tiesų kai kurios situacijos gali būti tokios netikėtos, kad bandytojai negali į jas atsižvelgti.
- Neigiamų testavimo atvejų automatizavimas yra sudėtingas uždavinys. Tačiau naudojant tinkamą programinę įrangą, pavyzdžiui, ZAPTEST, šis procesas yra daug lengviau valdomas.
Neigiamo testavimo iššūkiai
Jei norite sukurti tvirtą ir patikimą programinę įrangą, galinčią atlaikyti naudotojų sąveikos įtampą, labai svarbu atlikti neigiamą testavimą. Tačiau įgyvendinant šį metodą kyla tam tikrų iššūkių, apie kuriuos reikia žinoti.
Panagrinėkime kai kuriuos nuolatinius iššūkius.
1. Neigiamų programinės įrangos testavimo scenarijų nustatymas
Pakankama aprėptis:
Vienas didžiausių neigiamo testavimo iššūkių – užtikrinti, kad būtų aprėpta pakankamai netikėtų scenarijų. Yra daugybė neigiamų scenarijų ir variantų, todėl, norint juos visus apsvarstyti, reikia kūrybiškai įsivaizduoti, kaip naudotojai sąveikaus su programine įranga.
Prioritetų nustatymas:
Turėdami tiek daug galimų neigiamų scenarijų, kuriuos reikia patikrinti, testuotojai ne visada žino, nuo ko pradėti. Kai kurie patikimi kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti, kam teikti pirmenybę, yra prognozavimas:
- Situacijos, kuriose yra didelė defektų tikimybė
- Defektų pasekmių sunkumas.
2. Tinkamų neigiamų testavimo atvejų kūrimas
Įvesties patvirtinimas:
Norint sukurti patikimus neigiamus testavimo atvejus, reikia gana išsamiai suprasti savo sistemos elgseną, architektūrą ir apribojimus. Norint išbandyti programinę įrangą, reikia naudoti kruopščiai apgalvotus įvesties duomenis ir informaciją. Nors atsitiktinis metodas gali padėti aptikti kai kurias klaidas, jis yra menkesnis, palyginti su tikslesniu ir sistemingesniu neigiamo testavimo metodu.
Duomenų įvairovė:
Priklausomai nuo jūsų sistemos ypatumų, gali tekti atlikti bandymus su gana įvairiais duomenimis. Iš tiesų yra daug skirtingų duomenų formatų, pavyzdžiui, skaičių, teksto, datų ir t. t., kurių kiekvieną jūsų programa gali priimti. Šiuo atveju sudėtinga sukurti bandymų atvejus, kuriuose būtų atsižvelgta į kiekvieną formatą ir ypač į kiekvieną negaliojančių duomenų variantą. Tokia situacija testavimo komandoms gali pareikalauti nemažai laiko.
3. Efektyvumas ir testavimo automatizavimas
Laiko sąnaudos:
Teigiamo testavimo tikslas – patvirtinti programinės įrangos atitiktį laukiamiems rezultatams. Kita vertus, atliekant neigiamąjį testavimą reikia gilintis į netikėtumus ir tirti galimus scenarijus. Norint pereiti neištirtą teritoriją, reikia daugiau laiko. Todėl, jei norite gauti išsamius rezultatus, kurie gaunami atlikus neigiamą testą, turite būti pasirengę skirti papildomų valandų.
Automatizavimo sudėtingumas:
Neigiamam testavimui gali prireikti daug laiko ir išteklių. Todėl tai puikus programinės įrangos testavimo automatizavimo darbas. Tačiau reikia įveikti tam tikrus sunkumus. Pavyzdžiui, norint sukurti testavimo atvejus, kuriuose būtų apibrėžti tikėtini netikėtų įvesties duomenų rezultatai, reikia tam tikros patirties ir žinių. Be to, jūsų turima automatizavimo testų sistema gali nepalaikyti negaliojančių duomenų, kuriuos norite perkelti į savo programą, todėl tai dar labiau apsunkina procesą.
4. Rezultatų vertinimas
Klaidingi teigiami rezultatai:
Testavimo kalibravimas, siekiant užtikrinti pakankamą tikslumo ir išsamumo pusiausvyrą, yra gerai pažįstamas neigiamo testavimo specialistams. Kai kuriais atvejais pernelyg jautrus klaidų tvarkymas klaidingai supainioja galiojančius įvesties duomenis su neigiamais įvesties duomenimis, todėl gaištamas laikas nesvarbioms problemoms spręsti.
Dviprasmiški rezultatai:
Kai sistema gauna neteisingą įvestį, ji gali sugesti, padaryti klaidų arba užstrigti. Daugeliu atvejų tai yra tikras klaidos požymis. Tačiau kitais atvejais tai yra neapdoroto kraštinio atvejo, į kurį kūrėjai neatsižvelgė, įrodymas. Svarbu atskirti šias atskiras situacijas, tačiau tikrosios priežasties tyrimas užima daug laiko.
Duomenų valdymas:
Neigiamam testavimui atlikti reikia daug duomenų. Ši testavimo informacija turi būti kuriama ir saugoma. Kūrimo scenarijuose, kuriuose taikomi trumpi terminai, tai yra papildomas darbas, į kurį reikia atsižvelgti.
5. Organizaciniai klausimai
Neigiamo testavimo patirties trūkumas:
Nors neigiamas testavimas yra populiarus, daugeliui testuotojų trūksta įgūdžių ir patirties, kad galėtų visapusiškai atlikti tokį testavimą. Tam tikrų neigiamų testavimo atvejų kūrimas yra mažiau intuityvus nei jų teigiamų testavimo atvejų atitikmenų kūrimas. Be to, neturint tinkamų žinių, gali būti sudėtinga įgyvendinti bandymų automatizavimą.
Verslo spaudimas:
Suinteresuotosios šalys, testavimo vykdytojai ir vadovybė turi suprasti, koks svarbus vaidmuo kuriant patikimas taikomąsias programas tenka neigiamam testavimui. Neįvertinus jo svarbos, gali būti daromas spaudimas sutelkti dėmesį į teigiamus tyrimus neigiamų tyrimų sąskaita.
Akivaizdu, kad komandoms, norinčioms pasinaudoti neigiamo testavimo privalumais, tenka susidurti su keliais iššūkiais. Tačiau, pasirinkę tinkamą požiūrį ir tinkamas programinės įrangos testavimo priemones, galite įveikti šias problemas ir sukurti programinę įrangą, kuri pranoksta naudotojų lūkesčius.
Kaip rašyti programinės įrangos testavimo neigiamus testavimo atvejus
Programinės įrangos testavimo neigiamų testavimo atvejų rašymas reikalauja tam tikros patirties ir kūrybinio mąstymo. Čia pateikiamas žingsnis po žingsnio vadovas, padėsiantis sukurti šiuos svarbius testavimo atvejus.
#1. Nustatykite savo tikslus
Prieš rašydami programinės įrangos testavimo neigiamus testavimo atvejus, turite suprasti, kodėl norite atlikti neigiamą testavimą. Ne visoms programoms naudingas neigiamas testavimas.
Taigi supraskite, ko norite pasiekti. Neigiamas testavimas skirtas klaidoms ir gedimams, kurie atsiranda dėl netikėtų naudotojo sąveikos scenarijų ar sąlygų, išaiškinti.
#2. Apibūdinkite galimus neigiamus scenarijus
Be to, turite įvertinti, kokie neigiami scenarijai gali pasitaikyti naudotojams sąveikaujant su jūsų programine įranga. Šiame etape labai svarbu atlikti tyrimus. Kai kurios sritys, kurias turėtumėte ištirti, yra šios:
- Sistemos reikalavimai
- Tipiniai naudojimo atvejai
- Programos savybės ir funkcijos
Susipažinkite su šiomis situacijomis ir sudarykite scenarijų, kai programa gali neveikti taip, kaip planavote, sąrašą.
Tada apsvarstykite svarbiausius įvesties patvirtinimo scenarijus. Paprastai tai būna duomenų įvedimo formos, prisijungimo laukai ir pan.
Galiausiai apsvarstykite daugybę netradicinių būdų, kuriais naudotojai gali sąveikauti su jūsų programine įranga, ir netikėtus įvykius, kurie gali sukelti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, tinklo atsijungimus, staigius sistemos išjungimus, didžiulius duomenų perdavimus ir pan.
Užfiksavus kuo daugiau scenarijų, laikas nustatyti tikėtinas šių netikėtų scenarijų pasekmes.
#3. Apibūdinti laukiamus rezultatus
Kiekvienas testavimo atvejis turi turėti laukiamą rezultatą, o neigiamas testavimo atvejis yra ne kitoks. Geriausia praktika šiuo atveju yra parašyti kiekvieną neigiamą scenarijų ir nustatyti, koks turėtų būti rezultatas.
Kai kurie iš galimų rezultatų gali būti šie:
- Tikslūs ir informatyvūs klaidų pranešimai
- Tinkami nukreipimai
- sklandus sistemos tvarkymas, pavyzdžiui, neleidžiantis sistemai užstrigti ar sutrikti.
#4. Pasirinkite testuojamus įėjimus
Dabar laikas išsiaiškinti, kokius įvesties duomenis reikia patikrinti. Šie įvesties duomenys turėtų būti tie, kurie greičiausiai sukels klaidą ar kitą neigiamą elgesį.
Kai kurie įvesties duomenys, kuriuos reikia įtraukti, yra šie:
- reikšmės, kurių diapazonas viršija ribas (neigiamos reikšmės amžiaus lauke ir t. t.)
- Neteisingi duomenys (raidės skaitmeniniame lauke ir pan.)
- Netikėti simboliai arba ženklai
- Specialieji ženklai
- Trūkstami duomenys
#5. Rašykite testavimo atvejus
Kai surinksite visus scenarijus, laikas rašyti testavimo atvejus. Naudojant neigiamą testavimą galima parašyti beveik neribotą skaičių testavimo atvejų. Juk atliekant tokio tipo bandymus siekiama išsiaiškinti, kas nutinka, kai žmonės naudoja programinę įrangą ne taip, kaip ketinote. Tačiau dėl terminų reikia sutrumpinti galimų atvejų sąrašą ir suskirstyti juos į situacijas, dėl kurių greičiausiai kils problemų.
Kaip visada, testavimo atvejus rašykite aiškiai, glaustai ir objektyviai. Čia nėra vietos dviprasmybėms.
Čia pateikiamas geras neigiamų bandymų atvejų formatas.
- Naudokite testavimo atvejo ID
- Tiksliai aprašykite, kas yra tikrinama.
- Atkreipkite dėmesį į visas išankstines neigiamo testo sąlygas
- Apibūdinkite susijusių veiksmų rinkinį
- Nustatyti aiškius ir objektyvius rezultatus
- Užsirašykite faktinį bandymo rezultatą
#6. Suplanuokite testą
Dabar reikia suplanuoti testus. Vėlgi, svarbu teikti pirmenybę scenarijams, kurie sukelia daugiausiai neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, avarijų, arba scenarijams, kuriuose labiausiai tikėtina, kad bus atskleistos problemos.
Neigiamo testo pavyzdys
Pateikiame neigiamo testo pavyzdį.
Bandymo atvejo ID: TC001
Aprašymas: Patikrinkite, ar rodomas klaidos pranešimas, jei naudotojas įveda neteisingą el. pašto adresą.
Sąlygos: Naudotojas turi būti prisijungimo prie programos puslapyje
Žingsniai: 1. Įveskite negaliojantį el. pašto adresą. 2. Paspauskite „Prisijungti”
Laukiami rezultatai: Kai naudotojas paspaudžia „Prisijungti”, pasirodo klaidos pranešimas „įvestas neteisingas el. pašto adresas”.
Rezultatai: Įrašykite, kas įvyko pasirinkus „Prisijungti”.
Neigiamų programinės įrangos testavimo scenarijų pavyzdžiai
Pateikiame keletą tipinių scenarijų, kuriuos galite patikrinti naudodami neigiamo testavimo metodus.
1. Duomenų ir laukų tipai
Jei esate pildę formą internete, žinote, kad šie langeliai nustatyti priimti tam tikro tipo duomenis. Kai kuriose iš jų galima naudoti tik skaičius, o kitose – datas, tekstą ar kitų tipų duomenis.
Atliekant neigiamą šių langelių testavimą, siunčiami negaliojantys duomenys, pavyzdžiui, į skaitmeninį lauką įvedamos raidės.
2. Privalomi laukai
Privalomi laukai yra įprastos formų ir programų savybės. Tai patogi priemonė, užtikrinanti, kad prieš pereinant prie kito etapo būtų surinkta visa svarbi informacija.
Geras šių scenarijų testavimo atvejis – patikrinti, kas atsitinka, kai šie laukai paliekami tušti. Idealiu atveju turėtų būti rodomas klaidos pranešimas, raginantis naudotoją užpildyti reikiamą lauką.
3. Tinkamas simbolių skaičius
Jei testuojate žiniatinklio puslapių programą, gali būti, kad turite duomenų lauką, kuriam reikia riboto simbolių skaičiaus. Tai gali būti naudotojų vardai, telefono numeriai, registracijos numeriai ir pan.
Galite sukurti neigiamus šių laukų testavimo atvejus, rašydami testus, kuriuose įvedami didesni nei maksimalūs leidžiami simboliai, kad pamatytumėte, kaip reaguos programa.
4. Duomenų ribos ir apribojimai
Tam tikrose formose bus laukų su fiksuotomis ribomis. Pavyzdžiui, jei norite, kad kas nors įvertintų ką nors iš 100 balų, duomenų ribos būtų 1-100.
Sukurkite neigiamą bandomąjį atvejį, kuriame bandysite įvesti 0, 101 arba kitas neigiamas ar teigiamas reikšmes iš 1-100.
Geriausia neigiamo testavimo praktika
Yra keletas geriausios praktikos pavyzdžių, kaip užtikrinti aukštos kokybės neigiamą testavimą. Pateikiame keletą patarimų, kaip tai padaryti.
1. Apibrėžkite negaliojančius įvesties duomenis:
Peržiūrėkite kūrimo dokumentaciją, naudojimo atvejus ir UI / UUX, kad suprastumėte ir nustatytumėte galimus neteisingus įvesties duomenis. Atkreipkite dėmesį į negaliojančius duomenų tipus, kraštutines reikšmes, trūkstamus duomenis, tuščius laukus, netikėtus formatus ir kt.
2. Naudokite kraštinių verčių analizę:
Kaip minėta, apsibrėžkite ribines vertes, kad rastumėte kraštinius atvejus, kurie gali sukelti netikėtų reakcijų.
3. Darbuotojų lygiavertiškumo skirstymas:
Peržiūrėkite įvesties sritis ir padalykite jas į lygiaverčius galiojančių ir negaliojančių reikšmių skirsnius. Šis procesas padeda sumažinti testavimo atvejų, kuriuos reikės parašyti, skaičių, nes jei lygiavertė negaliojančių duomenų dalis sukelia problemų vienai įvesties daliai, tikėtina, kad ji bus atstovaujama visai klasei.
4. Imituokite blogus vartotojus:
Teigiamas testavimas patikrina tikėtiną naudotojo elgseną. Neigiamas testavimas atskleidžia, kas nutinka, kai žmonės netinkamai naudoja jūsų programėlę. Taigi, apgalvokite įvairius scenarijus, kaip tai gali nutikti, ir pakartokite juos savo bandymų atvejais.
5. Tegul jūsų testavimas remiasi rizika ir poveikiu:
Nė vienas testuotojas neturi neriboto laiko. Tam tikru metu turėsite priimti sudėtingus sprendimus, nes negalite patikrinti (ar net žinoti) visų netikėtų rezultatų. Kai reikia nuspręsti, kokius neigiamus testus atlikti, pirmenybę teikite sritims, kurios jūsų produktui kels didžiausią riziką ar neigiamą poveikį.
6. Klaidų tvarkymo patikrinimas:
Užtikrinkite, kad klaidų tvarkymas būtų įtrauktas į testavimą ir patikrinkite, ar pranešimai apie klaidas yra naudingi ir tikslūs.
7. Kuo daugiau automatizuoti:
Automatizavimas padeda atlikti kasdienes ir pasikartojančias užduotis. Tačiau neigiamam testavimui vis dar reikalingas rankinis metodas, kad būtų galima atlikti žvalgomąjį testavimą ir rasti kraštinius atvejus.
Geriausi neigiamo testavimo įrankiai 2024 m.
Nors neigiamas programinės įrangos testavimas paplitęs visoje pramonėje, trūksta aiškių šiam darbui skirtų priemonių. Svarbi to priežastis – universalus neigiamo testavimo pobūdis. Be to, daugelis tų pačių priemonių, kurios naudojamos teigiamam testavimui, tinka ir neigiamam testavimui, kai pakoreguojami įvesties duomenys.
ZAPTEST yra geriausias neigiamo testavimo įrankis, nes yra universalus ir modulinis. Ją lengva naudoti ir pritaikyti, o dėl skirtingų platformų ir programų galimybių ji yra nepakartojamai lanksti.
Į duomenis orientuotas testavimas ir
mutacijų testavimas
ZAPTEST puikiai tinka neigiamiems testams atlikti. Be to, dėl savo RPA funkcijų, galite imituoti realius naudotojus, pakartotinai naudoti testus ir lengvai kurti ataskaitas bei dokumentaciją. Trumpai tariant, ZAPTEST gebėjimas paleisti moderniausią programinės įrangos automatizavimo ir robotų procesų automatizavimo programinę įrangą paverčia ją „vieno langelio” principu veikiančia priemone bet kokiai automatizavimo užduočiai, įskaitant neigiamą testavimą, atlikti.
Galutinės mintys
Neigiamas testavimas programinės įrangos testavimo srityje padeda komandoms suprasti, kaip jų programa elgsis su netikėtomis įvestimis ir negaliojančiais duomenimis. Atliekant teigiamą testavimą tikrinama, ar jūsų programinė įranga veikia taip, kaip numatyta, o neigiamas programinės įrangos testavimas padeda išsiaiškinti, kas nutinka, kai naudotojai neteisingai pasirenka įvestis ir duomenis. Abu metodai yra svarbūs, jei norite sukurti tvirtą ir patikimą programą, kuri atlaikytų įvairių naudotojų sąveikos įtampą ir stresą.
